stabas
Latin
Verb
stābās
- second-person singular imperfect active indicative of stō
Lithuanian
Etymology
Inherited from Proto-Balto-Slavic *stábas, from Proto-Indo-European *stebʰ- (“to stay still”).
Noun
(obsolete) stãbas m (plural stãbai) stress pattern 2
(standard) stãbas m (plural stabai̇̃) stress pattern 4
Declension
Standard:
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | stãbas | stabai̇̃ |
genitive (kilmininkas) | stãbo | stabų̃ |
dative (naudininkas) | stãbui | stabáms |
accusative (galininkas) | stãbą | stabùs |
instrumental (įnagininkas) | stabù | stabai̇̃s |
locative (vietininkas) | stabè | stabuosè |
vocative (šauksmininkas) | stãbe | stabai̇̃ |
Obsolete or dialectal:
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | stãbas | stãbai |
genitive (kilmininkas) | stãbo | stãbų |
dative (naudininkas) | stãbui | stãbams |
accusative (galininkas) | stãbą | stabùs |
instrumental (įnagininkas) | stabù | stãbais |
locative (vietininkas) | stabè | stãbuose |
vocative (šauksmininkas) | stãbe | stãbai |
Derived terms
verbs
- stabčióti
- stabdýti
- stabi̇̀nti
- stabýti
nouns
- stãbaras
- stabi̇́enas
- stãbymas
- stabulė̃
Related terms
verbs
- stebėti (“to observe”)
adjectives
- stabrùs (“prominent, elevated”)
References
- “stabas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- Smoczyński, Wojciech (2007) “stabas”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 1734