stabas

Latin

Verb

stābās

  1. second-person singular imperfect active indicative of stō

Lithuanian

Etymology

Inherited from Proto-Balto-Slavic *stábas, from Proto-Indo-European *stebʰ- (to stay still).

Noun

(obsolete) stãbas m (plural stãbai) stress pattern 2
(standard) stãbas m (plural stabai̇̃) stress pattern 4

  1. post, pillar
  2. idol

Declension

Standard:

Declension of stãbas
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) stãbas stabai̇̃
genitive (kilmininkas) stãbo stabų̃
dative (naudininkas) stãbui stabáms
accusative (galininkas) stãbą stabùs
instrumental (įnagininkas) stabù stabai̇̃s
locative (vietininkas) stabè stabuosè
vocative (šauksmininkas) stãbe stabai̇̃

Obsolete or dialectal:

Declension of stãbas
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) stãbas stãbai
genitive (kilmininkas) stãbo stãbų
dative (naudininkas) stãbui stãbams
accusative (galininkas) stãbą stabùs
instrumental (įnagininkas) stabù stãbais
locative (vietininkas) stabè stãbuose
vocative (šauksmininkas) stãbe stãbai

Derived terms

verbs
  • stabčióti
  • stabdýti
  • stabi̇̀nti
  • stabýti
nouns
  • stãbaras
  • stabi̇́enas
  • stãbymas
  • stabulė̃
verbs
adjectives
  • stabrùs (prominent, elevated)

References