vieta

See also: vietā and vietä

Italian

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈvjɛ.ta/, /ˈvje.ta/[1]
  • Rhymes: -ɛta, -eta
  • Hyphenation: viè‧ta, vié‧ta

Etymology 1

Adjective

vieta

  1. feminine singular of vieto

Etymology 2

Verb

vieta

  1. inflection of vietare:
    1. third-person singular present indicative
    2. second-person singular imperative

References

  1. ^ vieto in Luciano Canepari, Dizionario di Pronuncia Italiana (DiPI)

Anagrams

Latvian

Etymology

From Proto-Indo-European *weyh₁- (to pursue, hunt), see also Proto-Slavic *vitati, Proto-Germanic *waiþō.[1]

Pronunciation

  • Audio:(file)

Noun

vieta f (4th declension)

  1. place, spot, site
  2. position, office, post
  3. space, room
  4. seat (e.g., at the cinema)
  5. passage (in a text)

Declension

Declension of vieta (4th declension)
singular plural
nominative vieta vietas
genitive vietas vietu
dative vietai vietām
accusative vietu vietas
instrumental vietu vietām
locative vietā vietās
vocative vieta vietas

Derived terms

References

  1. ^ Pokorny, Julius (1959) “1123-24”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 3, Bern, München: Francke Verlag, pages 1123-24

Lithuanian

Etymology

Cognate with Latvian vìeta (place, spot, space) and Proto-Slavic *vitati; see the latter for more.

Pronunciation

  • (vie) IPA(key): [vʲɪəˈt̪ɐ]
  • (viẽta) IPA(key): [ˈvʲɪət̪ɐ]

Noun

vietà f (plural viẽtos) stress pattern 2 [1]

  1. place[2]
  2. location, venue

Declension

Declension of vietà
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) vietà viẽtos
genitive (kilmininkas) viẽtos viẽtų
dative (naudininkas) viẽtai viẽtoms
accusative (galininkas) viẽtą vietàs
instrumental (įnagininkas) vietà viẽtomis
locative (vietininkas) viẽtoje viẽtose
vocative (šauksmininkas) viẽta viẽtos

Hyponyms

  • padėtis

Derived terms

(Nouns)

(Adjective)

  • vietinis

(Adverbs / Prepositions)

See also

References

  1. ^ “vieta” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  2. ^ “vieta” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN

Old Czech

Pronunciation

  • IPA(key): (13th CE) /ˈʋi̯ɛːta/
  • IPA(key): (15th CE) /ˈviːta/

Verb

vieta

  1. second/third-person dual present indicative of věděti
    Synonym: viesta