dirti

Italian

From dire +‎ -ti.

dirti

From Proto-Balto-Slavic *dírāˀtei, from Proto-Indo-European *der- (“to split, flay”).^[1]

Cognate with Latvian dīrāt (“to flay”),^[1] Polish drzeć (“to tear; to flay^[2]”), Russian драть (dratʹ, “to tear”),^[1] Gothic 𐌳𐌹𐍃𐍄𐌰𐌹𐍂𐌰𐌽 (distairan)^[1] and Ancient Greek δέρω (dérō).^[1] See also dirvà (“soil”).

di̇̀rti (third-person present tense di̇̀ria, third-person past tense dýrė) ^[3]

Conjugation of *dirti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	diriù	diri̇̀	di̇̀ria	di̇̀riame, di̇̀riam	di̇̀riate, di̇̀riat	di̇̀ria
	past būtasis kartinis laikas	dýriau	dýrei	dýrė	dýrėme, di̇̀riom	dýrėte, di̇̀riot	dýrė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	di̇̀rdavau	di̇̀rdavai	di̇̀rdavo	di̇̀rdavome, di̇̀rdavom	di̇̀rdavote, di̇̀rdavot	di̇̀rdavo
	future būsimasis laikas	di̇̀rsiu	di̇̀rsi	di̇̀rs	di̇̀rsime, di̇̀rsim	di̇̀rsite, di̇̀rsit	di̇̀rs
subjunctive tariamoji nuosaka		di̇̀rčiau	di̇̀rtum	di̇̀rtų	di̇̀rtumėme, di̇̀rtumėm, di̇̀rtume	di̇̀rtumėte, di̇̀rtumėt	di̇̀rtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	di̇̀rk, di̇̀rki	tedi̇̀ria	di̇̀rkime, di̇̀rkim	di̇̀rkite, di̇̀rkit	tedi̇̀ria

Participles of dirti

(Nouns)

(Verb)

↑ ^1.0 ^1.1 ^1.2 ^1.3 ^1.4 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 135
^ Brückner, Aleksander (1927) “drzeć”, in Słownik etymologiczny języka polskiego [Etymological Dictionary of the Polish Language] (in Polish), Warsaw: Wiedza Powszechna, page 100
^ “dirti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
^ “dirti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN