rykkia
Old Swedish
Etymology
From Old Norse rykkja, from Proto-Germanic *rukkijaną.
Verb
rykkia
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | rykkia | — | ||||
| participle | rykkiandi, rykkiande | rōtter | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | rykkir | rykki, rykke | — | rōtti, rōtte | rōtti, rōtte | |
| þū | rykkir | rykki, rykke | rykk | rōtti, rōtte | rōtti, rōtte | |
| han | rykkir | rykki, rykke | — | rōtti, rōtte | rōtti, rōtte | |
| vīr | rykkium, rykkiom | rykkium, rykkiom | rykkium, rykkiom | rōttum, rōttom | rōttum, rōttom | |
| īr | rykkin | rykkin | rykkin | rōttin | rōttin | |
| þēr | rykkia | rykkin | — | rōttu, rōtto | rōttin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | rykkis | rykkis, rykkes | — | rōttis, rōttes | rōttis, rōttes | |
| þū | rykkis | rykkis, rykkes | — | rōttis, rōttes | rōttis, rōttes | |
| han | rykkis | rykkis, rykkes | — | rōttis, rōttes | rōttis, rōttes | |
| vīr | rykkiums, rykkioms | rykkiums, rykkioms | — | rōttums, rōttoms | rōttums, rōttoms | |
| īr | rykkins | rykkins | — | rōttins | rōttins | |
| þēr | rykkias | rykkins | — | rōttus, rōttos | rōttins | |
Descendants
- Swedish: rycka