svikia
Old Swedish
Alternative forms
Etymology
From Old Norse svíkja, from Proto-Germanic *swīkwaną.
Verb
svīkia
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | svīkia | — | ||||
| participle | svīkiandi, svīkiande | svikin | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | svīker | svīki, svīke | — | svēk | sviki, svike | |
| þū | svīker | svīki, svīke | svīk | svēkt | sviki, svike | |
| han | svīker | svīki, svīke | — | svēk | sviki, svike | |
| vīr | svīkium, svīkiom | svīkium, svīkiom | svīkium, svīkiom | svikum, svikom | svikum, svikom | |
| īr | svīkin | svīkin | svīkin | svikin | svikin | |
| þēr | svīkia | svīkin | — | sviku, sviko | svikin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | svīks | svīkis, svīkes | — | svēks | svikis, svikes | |
| þū | svīks | svīkis, svīkes | — | svēkts | svikis, svikes | |
| han | svīks | svīkis, svīkes | — | svēks | svikis, svikes | |
| vīr | svīkiums, -oms | svīkiums, svīkioms | — | svikums, svikoms | svikums, svikoms | |
| īr | svīkins | svīkins | — | svikins | svikins | |
| þēr | svīkias | svīkins | — | svikus, svikos | svikins | |
Descendants
- Swedish: svika